Kai Kiaušinis tampa Benediktu!

IMAG0891Nieko, tikrai nieko nėr geresnio už ilgus, smagius, skanius ir nerūpestingus savaitgalinius pusryčius!!! Dažniausiai tokie palaimingieji užsitęsia iki pietų ir palieka džiaugsmo prieskonį visai dienai ar net visai savaitei. Ta ypatinga nuotaika krebžda, bruzda, šlama namuose ir šiandien! Bene 80% visų ypatingų pusryčių neapseina be jo didenybės kiaušinio. Namuose Benedikto pavidalu ponas kiaušinis dar nebuvo pasirodęs, nors kitur jau ragautas ir sulaukęs komplimentų. Labiausiai žinoma abejojau dėl olandiško padažo. Taip norėjosi, kad pavyktų!Ir pavyko – plojo ir įvertino net ir pačios mažiausios namų rankutės :)

Visiems nuostabių pusrytinių akimirkų!!!

2014 05 21

Rytas Bretanėje. Tai mūsų kelionės tikslas ir ilgai svajotas regionas. Į tą daugybę klausimų kodėl ten ne visada randu atsakymus. Pasirinkau žinodama, kad ten dažnas lietus, kad didelės šilumos tikėtis naivu, kad vandenynas tokiu metu maudynėms dar tikrai netiks. Turbūt pagrindinė priežastis buvo gamta, tokia ypatinga ir atšiauri. Ta ypatinga Bretanės žaluma, ir dar ypatingesnis akmens ir tos žalumos derinys. Kadangi Bretanės regionas išsikišęs į vandenyną, tai turi ilgą kranto liniją,  bet labai kontrastingą skirtingose atkarpose. Dar viena labai svarbi priežastis – puikus pėsčiųjų takų tinklas. O tai mums labai aktualu tiek kaip pasivaikščiojimų mėgėjams, tiek kaip šeimyninio poilsio ieškotojams.

Šiai dienai suplanuotas Vannes miestas ir pasiplaukiojimas laivu po Morbihan įlanką. Vannes pasitinka žiedais:

Spalvos

Spalvos

Skaityti toliau

Žvejybos burtai: kas verčia keltis prieš aušrą

Kokie tai burtai šitaip suveikia? Neįmanoma tiksliai įvardinti priežasties, kodėl kartais net ir darbo valandų sąskaita leidžiame sau vedžioti po žemėlapį karštligiškai ieškodami upeliuko, kuriame galbūt galėtų karaliauti jis, galvoje jau vaizduotis ten esą? Kas iškrapšto iš piniginės po kelias dešimtis litų masalams, kurie neretai iš kelionės ir nebegrįžta? Kas verčia be burnojimo dėl išaugusių kuro kainų užpildyti automobilio baką, kad kelionė į ten ir atgal būtų užtikrinta, o ir netikėtumams užtektų? Kas pusiaunakčiu išverčia iš šilto guolio? Kodėl esame kaip dėl nieko kito, išskyrus, turbūt, mylimo žmogaus, savanoriškai pasiryžę brautis krūmynais, kabarotis stačiais krantais, klimpti purve, svirduliuoti per akmenis po keliolika kilometrų per dieną? Skaityti toliau

2014 05 18. Kodas – trys panašios

Vienas skaudžiausių kelionės planavimo etapų man – laiko ir erdvės aukojimas tranzitui. Negaištant, negailestingai, neatsisukant. Apsimetant, kad už automobilio lango nesidriekia tokios kultūriškai, istoriškai ir gamtiškai turtingos šalys kaip Lenkija ar Vokietija. Kartais ima ir pagelbėja lietus. Kad nekiltų pagundų. Pliaupia be paliovos beveik dvi dienas ir ramus važiavimas garantuotas. Bet vis vien vis žvilgteliu į GPS, kad vaaaa šitoj atkarpoj, visaaai šalia kelio yra labai neblogas objektėėėlis… nesvarbu, kad jei stabtelt prie kiekvieno iš tų „objektėlių“, tai galima iš tranzito zonos ir nebeišlyst :d .  Tačiau kai dar suokalbiškai išlenda saulė, tai neišvengiamai reiškia – ženklas! Tad ir aplankom vieną iš tranzitinių objektų. Labai patogiai įsitaisiusių vidury dienos maršruto per Vokietiją, prie pat autostrados.  Iš tiesų tai kompleksinis objektas, kuriam galite skirti ir visą dieną. Mes tam skyrėm valandą su trupiniais. Tai trijų pilių griuvėsiai ant trijų kalvų – http://de.wikipedia.org/wiki/Drei_Gleichen . Mes išsirinkom arčiausiai esančią – Burg Gleichen. Jas visas jungia ir pėsčiųjų pažintiniai takai- apie 12 km. Skaityti toliau

Eksperimentiniai pavasario vitaminai

Labai mėgstu tą adrenalino pliūpsnį, kai atsiraitoji rankoves ir iš lentynų krauni produktus į kombinaciją, kurios anksčiau nematei, negirdėjai, bet nujauti, kad SUSIGROS! Bet kartu ausyse zirzia ir mažas plonas balselis, kad nuojauta yra pavedus ir kad net geriausi produktai vienoj vietoj gali tapt dideliu bliūdu nevalgomos pliurės. O bet tačiau… šį kart zirziantis balselis blogo neišpranašavo ir likau baisulingai patenkinta rezultatu!!!

2014-04-17 13.18.15

Patiekalo vinis- šviežūs pavasariniai dilgėlių daigeliai. Juos pavirinau virš garų keletą minučių, pakepinau ant trupučio sviesto, česnako, bazilikų, rozmarino. Dilgynes kartu su varške, vienu virtu kiaušiniu ir trim žaliais sumaišiau, papipirinau, padruskinau. Visą šį įdarą uždėjau ant jau pakepto trapios tešlos pado. Orkaitėje įjungiau grilio funkciją ir kepiau apie 15 min. Mano skonio receptoriai dainavo!!!!

2014-04-17 13.23.42

 

Kadangi pyragai gavosi du, tai antrą paįvairinau. Įkaišiojau kelias riekutes cambozolos pelėsinio sūrio ir pabarčiau viršų saulėgražomis. Jo degustacija bus vakare, bet tegu jos dalyviai susipažįsta su vaizdais 😛

2014-04-17 14.08.31

 

P.S. prie pyrago būtinas puodelis gaivios dilgynių arbatos!

Savanorio patirtis

Nors jau prie ragelio budžiu antrą mėnesį, vis dar kartas nuo karto turiu sau priminti ir pastebėti – kas tame svarbiausia. Et kokie rafinuoti būdai ir kokia jų gausybė egzistuoja – kaip pabėgti iš situacijos, kaip pabėgti nuo to, kas skambinančiajam (kasdienybėje – kalbančiajam) išties šiuo metu svarbiausia. Pajutęs, kad skambinančiajam sunku kokia nors tema kalbėti, vis dar jaučiu impulsyvų norą šį „diskomfortą“ sumažinti, atsitraukti ir pasukti pokalbį kur kitur. Skaityti toliau