Pagavom retą progą. Vaikų turgelis!

Gan šabloniškas kadras iš filmo – vaikai gatvėje prie savo namų pardavinėja limonadą. Šabloniškas, bet kartu nepažįstamas ir nebandytas. Dar kai vaikai visai mažiukai buvo, labai magėjo kažką tokio išbandyt su jais. Todėl kai radau skelbimą, skubėjau pasidalint su vaikais. Skelbime buvo sakoma, kad bibliotekoje vyks vaikų turgelis, kuriame vaikai galės prekiauti savo žaislais ir rankdarbiais. Simonui idėja iškart patiko, Barborai buvo mažiau aktualu.  Kadangi tą pačią savaitę jie abu virtuvėje vygdė eksperimentus su cukrumi ant keptuvės, užsiminiau kad karameliniai saldainiai galėtų būti viena iš prekių. Idėja buvo pasičiupta ir patvirtinta.

Toliau sekė planavimas ir atsakomybių pasidalinimas. Iš patirties žinau, kaip svarbu šitam etape nuo savo pečių bent dalį atsakomybės perduot jiems. Pirminės motyvacijos užteko susidaryt minčių žemėlapį su pirkinių sarašu, biudžetu, prekyvietės priemonėm ir apytiksliu veiksmų planu savaitei prieš renginį (buvo smagu matyt, kaip jie naudoja mūsų metodus- ima popierių, dėlioja punktus, braižo planus, prideda kainas).

Praktinė plano dalis ėjosi ne taip sklandžiai, su motyvaciniais kalneliais ir nuokalnėm. Dienos buvo aktyvios logistiškai, per paskutines tris dienas didžiąją laiko dalį praleidom kelyje po keletą Lietuvos miestų. Buvo minčių ir supasuot. Šitoj vietoj susigražinau ant savo pečių emocinį krūvį, iškvėpavau vaikų nuovargį ir su padidintu energijos kiekiu padėjau jiems PATIEMS pasiruošti prekes. Džiaugiuos, kad nesileidau pagundai viską padaryt už juos.  Taigi mobilizavomės ir pagaminom skanėstus. Karamelinius ledinukus papildė dviejų rūšių tinginys, o paskutinę dieną dar ir valgomų apyrankių su močiute privėrė.

Pradžioje visi buvo užsiėmę savo prekyviečių ruošimu, tad teko iškęsti keliolika minučių nekantraus laukimo

Paskutinis etapas – pats vaikų turgelis, buvo kaip gardi vyšnia ant torto. Beliko tik stebėt kaip vaikai vykdė prekybą, bendravo su klientais, džiaugėsi kiekviena parduota preke, skaičiavo uždarbį. Iš džiaugsmo jie netilpo savo kailyje.

Smaližiauti mėgstančių klientų netrūko!

Kadangi visi kiti prekeiviai pardavinėjo žaislus, tai nebuvo net konkurentų! Visa tai leido pagilint supratimą apie pasiūlos/paklausos svarbą. Dalį uždarbio išleido čia pat vietoj, įsigydami žaislų iš kitų vaikų.

Smagus procesas viską apžiūrėti ir išsirinkti

O patirtis neįkainojama! Jau praėjo pora savaičių, bet vis grįžtam prie to renginio ir pareflektuojam ką patyrėm, ką supratom. Taip pat labai smagu buvo save rasti čia ir čia.

 

 

 

Kai atsiduodi smalsumui (Child centered learning)

Nemokyklinimas taip, kaip aš jį įsivaizduoju

Ateinam į biblioteką, vaikų skyriaus žaisloteką. 15 min Simonas užsiiminėja didelėm domino kaladėlėm. Tyrinėja, kodėl sudėjus daug glaustų kaladėlių užtenka sukti tik pirmąją, o posukiui pasiduoda visa eilė, tarsi vientisas objektas.

Visiškai įsitraukia. Barbora prašo su ja žaisti. Einu per lentynas ir siūlau viską, kas patraukia mano dėmesį. Padeliojam vieną dėlionę, pavaidinam su žaislais teatrą, paspalvojam pieštukais, pavartom 3D knygą.

Ji užsikabina ir užsikuria savarankiškas žaidimas. Aš imu lentynose žiūrinėti knygas, randu smagią apie bakterijas ir pasiūlau vaikams garsiai paskaityt, kol jie žaidžia. Simonas įsitraukia į turinį, užduoda daug klausimų. Labiausiai užsifiksuoja, kad jos tankiai dauginasi pasidalydamos per pusę. Pabaigoj beklausydamas irgi ima traukti knygas iš lentynos. Peržiūrim iliustruotą knygą apie lėktuvus, bežiūrint google tikslinam apie brolių Wright’ų lėktuvą.

1903 metai, 12 skeundžių ore

Pasižiūrim pirmojo skrydžio video. Nustembam, kad su viršgarsiniu reaktyviniu lėktuvu iš Londono Niujorką galima pasiekti vos per tris valandas ir kad komerciniai reisai buvo vykdomi 27 metus. Pasitikslinam, kodėl sustabdyti jų skrydžiai. Po to ištraukia knygą apie traukinius, gražiai iliustruotą ir gausiai komentuotą. Einam per glaustą traukinių evoliuciją, skaitom tik pusę teksto, bet papildomai tikslinam kitą informaciją. Per tą laiką jau Barbora įsivažiuoja į domino kaladėlių statybas. Simonui kelia nuostabą jos aukštas rizikos laipsnis papildant didelį įspūdingą bokštą! Jis taip nerizikuotų ir ilgiau džiaugtųsi rezultatu! O Barborą rizika džiugina, tuo tarpu griūtis neliūdina ir ji greit ima statyti kitą bokštą. Man žavūs tokie skirtumai ir pačių vaikų įžvalgos apie tuos skirtumus. Traukinių istoriją užbaigiam išsiplėsdami apie greituosius elektrinius traukinius ir magnetinę levitaciją. Prisimenam žaidimus namuose su magnetais, vienas per kitą lipdom žinomus faktus, spėliones ir futuristines fantazijas. Galiausiai Simonas, pamatęs labai įdomų Barboros žaidimą, užsinori jį perimti. Jie susipyksta, susimuša. Nuraminu, išsidiskutuojam. Simonas persikelia žaisti domino.

Su Barbora imam vartyt 3D knygas.

Simonas pastatęs bokštą stimuliuoja traukinio avarijas, skaičiuoja galimų aukų skaičių, jei griūna namas, kur yra x butų, o juose gyvena y žmonių. Padaro video telefonu apie tokio namo griūtį.

Taip praeina 2 val ir laikas eiti. Nežinau kur dar būtume nuskridę.

Paskubom surašau į dienoraštį šitą tekstą, nes žinau kaip greit šitie stebuklai pasimiršta ir kokia nors nedora kaltės graužatis įsliūkina zyzdama, kad nieko nevyksta. Didžioji paslaptis, kad tai NIEKADA NESUSTOJA.

Kai Kiaušinis tampa Benediktu!

IMAG0891Nieko, tikrai nieko nėr geresnio už ilgus, smagius, skanius ir nerūpestingus savaitgalinius pusryčius!!! Dažniausiai tokie palaimingieji užsitęsia iki pietų ir palieka džiaugsmo prieskonį visai dienai ar net visai savaitei. Ta ypatinga nuotaika krebžda, bruzda, šlama namuose ir šiandien! Bene 80% visų ypatingų pusryčių neapseina be jo didenybės kiaušinio. Namuose Benedikto pavidalu ponas kiaušinis dar nebuvo pasirodęs, nors kitur jau ragautas ir sulaukęs komplimentų. Labiausiai žinoma abejojau dėl olandiško padažo. Taip norėjosi, kad pavyktų!Ir pavyko – plojo ir įvertino net ir pačios mažiausios namų rankutės 🙂

Visiems nuostabių pusrytinių akimirkų!!!

2014 05 21

Rytas Bretanėje. Tai mūsų kelionės tikslas ir ilgai svajotas regionas. Į tą daugybę klausimų kodėl ten ne visada randu atsakymus. Pasirinkau žinodama, kad ten dažnas lietus, kad didelės šilumos tikėtis naivu, kad vandenynas tokiu metu maudynėms dar tikrai netiks. Turbūt pagrindinė priežastis buvo gamta, tokia ypatinga ir atšiauri. Ta ypatinga Bretanės žaluma, ir dar ypatingesnis akmens ir tos žalumos derinys. Kadangi Bretanės regionas išsikišęs į vandenyną, tai turi ilgą kranto liniją,  bet labai kontrastingą skirtingose atkarpose. Dar viena labai svarbi priežastis – puikus pėsčiųjų takų tinklas. O tai mums labai aktualu tiek kaip pasivaikščiojimų mėgėjams, tiek kaip šeimyninio poilsio ieškotojams.

Šiai dienai suplanuotas Vannes miestas ir pasiplaukiojimas laivu po Morbihan įlanką. Vannes pasitinka žiedais:

Spalvos

Spalvos

Skaitykite toliau

Žvejybos burtai: kas verčia keltis prieš aušrą

Kokie tai burtai šitaip suveikia? Neįmanoma tiksliai įvardinti priežasties, kodėl kartais net ir darbo valandų sąskaita leidžiame sau vedžioti po žemėlapį karštligiškai ieškodami upeliuko, kuriame galbūt galėtų karaliauti jis, galvoje jau vaizduotis ten esą? Kas iškrapšto iš piniginės po kelias dešimtis litų masalams, kurie neretai iš kelionės ir nebegrįžta? Kas verčia be burnojimo dėl išaugusių kuro kainų užpildyti automobilio baką, kad kelionė į ten ir atgal būtų užtikrinta, o ir netikėtumams užtektų? Kas pusiaunakčiu išverčia iš šilto guolio? Kodėl esame kaip dėl nieko kito, išskyrus, turbūt, mylimo žmogaus, savanoriškai pasiryžę brautis krūmynais, kabarotis stačiais krantais, klimpti purve, svirduliuoti per akmenis po keliolika kilometrų per dieną? Skaitykite toliau

2014 05 18. Kodas – trys panašios

Vienas skaudžiausių kelionės planavimo etapų man – laiko ir erdvės aukojimas tranzitui. Negaištant, negailestingai, neatsisukant. Apsimetant, kad už automobilio lango nesidriekia tokios kultūriškai, istoriškai ir gamtiškai turtingos šalys kaip Lenkija ar Vokietija. Kartais ima ir pagelbėja lietus. Kad nekiltų pagundų. Pliaupia be paliovos beveik dvi dienas ir ramus važiavimas garantuotas. Bet vis vien vis žvilgteliu į GPS, kad vaaaa šitoj atkarpoj, visaaai šalia kelio yra labai neblogas objektėėėlis… nesvarbu, kad jei stabtelt prie kiekvieno iš tų „objektėlių“, tai galima iš tranzito zonos ir nebeišlyst :d .  Tačiau kai dar suokalbiškai išlenda saulė, tai neišvengiamai reiškia – ženklas! Tad ir aplankom vieną iš tranzitinių objektų. Labai patogiai įsitaisiusių vidury dienos maršruto per Vokietiją, prie pat autostrados.  Iš tiesų tai kompleksinis objektas, kuriam galite skirti ir visą dieną. Mes tam skyrėm valandą su trupiniais. Tai trijų pilių griuvėsiai ant trijų kalvų – http://de.wikipedia.org/wiki/Drei_Gleichen . Mes išsirinkom arčiausiai esančią – Burg Gleichen. Jas visas jungia ir pėsčiųjų pažintiniai takai- apie 12 km. Skaitykite toliau

Eksperimentiniai pavasario vitaminai

Labai mėgstu tą adrenalino pliūpsnį, kai atsiraitoji rankoves ir iš lentynų krauni produktus į kombinaciją, kurios anksčiau nematei, negirdėjai, bet nujauti, kad SUSIGROS! Bet kartu ausyse zirzia ir mažas plonas balselis, kad nuojauta yra pavedus ir kad net geriausi produktai vienoj vietoj gali tapt dideliu bliūdu nevalgomos pliurės. O bet tačiau… šį kart zirziantis balselis blogo neišpranašavo ir likau baisulingai patenkinta rezultatu!!!

2014-04-17 13.18.15

Patiekalo vinis- šviežūs pavasariniai dilgėlių daigeliai. Juos pavirinau virš garų keletą minučių, pakepinau ant trupučio sviesto, česnako, bazilikų, rozmarino. Dilgynes kartu su varške, vienu virtu kiaušiniu ir trim žaliais sumaišiau, papipirinau, padruskinau. Visą šį įdarą uždėjau ant jau pakepto trapios tešlos pado. Orkaitėje įjungiau grilio funkciją ir kepiau apie 15 min. Mano skonio receptoriai dainavo!!!!

2014-04-17 13.23.42

 

Kadangi pyragai gavosi du, tai antrą paįvairinau. Įkaišiojau kelias riekutes cambozolos pelėsinio sūrio ir pabarčiau viršų saulėgražomis. Jo degustacija bus vakare, bet tegu jos dalyviai susipažįsta su vaizdais 😛

2014-04-17 14.08.31

 

P.S. prie pyrago būtinas puodelis gaivios dilgynių arbatos!