Rašiau rytinį dienoraštį. Buvo viena iš tų dienų, kai nerimas dėl namų mokymo ėmė viršų. Dėsčiau sau kaip norėtųsi pastovumo su formaliom užduotėlėm, kad jos suteikia saugumo jausmą, kad reikalai vyksta. Man berašant Simonas prisėdo šalia ir atsinešė saują akmenukų iš vakarykščio pasivaikščiojimo paupiu. Apžiūrinėja visus atidžiai. Atsineša padidinimo stiklą. Aš vis savyje paskendusi rašau ir nelabai matau kas šalia vyksta. Po pirminės apžiūros kreipiasi į mane:
- Ar tau šitas akmuo nepanašus į meteoritą?
- Nežinau, gal kažkiek. Juodas ir įdomaus paviršiaus. Gal ir panašus. – atsakau jam.
Toliau įnirtingai rašau. O šalia jau Simono nelieka, netrukus grįžta su magnetu. Tikrina ar yra geležies. Bandymo rezultatas neigiamas. Bet hipotezė dar neatmesta. Ima kilnoti tai vieną tai kitą akmenuką.
- O tau neatrodo, kad šitas akmenukas tarsi sunkesnis, nors panašaus dydžio? Gal vis tik meteoritas?
- Hmm. Sunku nuspręsti, nes jie skiriasi minimaliai, čia reiktų tikslesnių matavimų. – sakau toliau rašydama.
Čia ant stalo jau atsiranda svarstyklės. Akmenukai sveriami. Įtariamasis akmenukas tikrai sunkesnis, jo svoris 8 gramai.
- Galima būtų pamatuoti akmenuko tūrį, tada sužinotumėm tankį. – pasiūlau ir primenu praėjusią savaitę skaitytą istoriją apie Archimedą ir jo matuotą karūną. – Jei turėtumėm kokį sugraduotą indą, būtų nesunku pamatuot. Bet dabar sudėtinga, nes vandens čia išsiskirs nedidelis kiekis, sunkiai pamatuot.
Jaučiuos kaip gavusi dovaną. Kaip ženklą prieš pat nosį. Ką tik rašiau, kad tarsi mažokai vyksta ir še tau! Lyg dar kažko trūktų užtvirtinimui, Simonas triumfuodamas pasako man kad vandens išsiskyrė 5 gramai. Pasirodo jis į svarstykles įkėlė stiklinę, ją pripildė sklidinai vandens, įdėjo akmenuką ir po to pasvėrė išsiskyrusį vandenį. Kadangi tai įvyko man už nugaros, tai aš ne tik laiminga, bet ir nustebusi. Pasiaiškinam kas tas tankis, kaip ten su tūriu ir svoriu ir kodėl jie skiriasi. Pasigooglinam kokie įvairių medžiagų tankiai. Paskui nuklystam į oro sudėtį, nustembam kad deguonies jame tik 20%, o daugiausiai azoto ( 78%), dar dėmesį skiriam, kad iš oro azotą pasisavina tik ankštiniai augalai ( pasidžiaugiam savo žirniais). Toliau šokinėjam per tankius ir čia jau Simonui rūpi kaip su gamtinėm dujom ir kaip tankis skiriasi jų įprastam būvy ir suskystintam ( Mokslo sriubos tema apie SGD dėka). Paskutinis taškas apie tai, kokios dujos yra gamtinių dujų sudėty, čia jau abiems naujiena kad pagal šalis gamintojas sudėtis skiriasi, vis tik metanas sudaro absoliučią daugumą ( min 84% ). Ir štai dabar jau smalsumas patenkintas. Prisijungė prie sesers patalų forto statymo.Visa tai tik per geras 15 min. Pabandau įsivaizduot kaip reiktų tokiai temai pasiruošti ir išdėstyti. Ir kokią meškos paslaugą mesteltų perfekcionizmas.Namų mokyme dažnai jaučiamas progreso ciklas – žingsnis į priekį ir du atgal. Tik čia ne apie vaikus. Apie mane. Nuolat turiu sustot, praleist juos į priekį ir sekt paskui juos.