Žvejybos burtai: kas verčia keltis prieš aušrą

Kokie tai burtai šitaip suveikia? Neįmanoma tiksliai įvardinti priežasties, kodėl kartais net ir darbo valandų sąskaita leidžiame sau vedžioti po žemėlapį karštligiškai ieškodami upeliuko, kuriame galbūt galėtų karaliauti jis, galvoje jau vaizduotis ten esą? Kas iškrapšto iš piniginės po kelias dešimtis litų masalams, kurie neretai iš kelionės ir nebegrįžta? Kas verčia be burnojimo dėl išaugusių kuro kainų užpildyti automobilio baką, kad kelionė į ten ir atgal būtų užtikrinta, o ir netikėtumams užtektų? Kas pusiaunakčiu išverčia iš šilto guolio? Kodėl esame kaip dėl nieko kito, išskyrus, turbūt, mylimo žmogaus, savanoriškai pasiryžę brautis krūmynais, kabarotis stačiais krantais, klimpti purve, svirduliuoti per akmenis po keliolika kilometrų per dieną? Skaitykite toliau

2014 05 18. Kodas – trys panašios

Vienas skaudžiausių kelionės planavimo etapų man – laiko ir erdvės aukojimas tranzitui. Negaištant, negailestingai, neatsisukant. Apsimetant, kad už automobilio lango nesidriekia tokios kultūriškai, istoriškai ir gamtiškai turtingos šalys kaip Lenkija ar Vokietija. Kartais ima ir pagelbėja lietus. Kad nekiltų pagundų. Pliaupia be paliovos beveik dvi dienas ir ramus važiavimas garantuotas. Bet vis vien vis žvilgteliu į GPS, kad vaaaa šitoj atkarpoj, visaaai šalia kelio yra labai neblogas objektėėėlis… nesvarbu, kad jei stabtelt prie kiekvieno iš tų „objektėlių“, tai galima iš tranzito zonos ir nebeišlyst :d .  Tačiau kai dar suokalbiškai išlenda saulė, tai neišvengiamai reiškia – ženklas! Tad ir aplankom vieną iš tranzitinių objektų. Labai patogiai įsitaisiusių vidury dienos maršruto per Vokietiją, prie pat autostrados.  Iš tiesų tai kompleksinis objektas, kuriam galite skirti ir visą dieną. Mes tam skyrėm valandą su trupiniais. Tai trijų pilių griuvėsiai ant trijų kalvų – http://de.wikipedia.org/wiki/Drei_Gleichen . Mes išsirinkom arčiausiai esančią – Burg Gleichen. Jas visas jungia ir pėsčiųjų pažintiniai takai- apie 12 km. Skaitykite toliau

Eksperimentiniai pavasario vitaminai

Labai mėgstu tą adrenalino pliūpsnį, kai atsiraitoji rankoves ir iš lentynų krauni produktus į kombinaciją, kurios anksčiau nematei, negirdėjai, bet nujauti, kad SUSIGROS! Bet kartu ausyse zirzia ir mažas plonas balselis, kad nuojauta yra pavedus ir kad net geriausi produktai vienoj vietoj gali tapt dideliu bliūdu nevalgomos pliurės. O bet tačiau… šį kart zirziantis balselis blogo neišpranašavo ir likau baisulingai patenkinta rezultatu!!!

2014-04-17 13.18.15

Patiekalo vinis- šviežūs pavasariniai dilgėlių daigeliai. Juos pavirinau virš garų keletą minučių, pakepinau ant trupučio sviesto, česnako, bazilikų, rozmarino. Dilgynes kartu su varške, vienu virtu kiaušiniu ir trim žaliais sumaišiau, papipirinau, padruskinau. Visą šį įdarą uždėjau ant jau pakepto trapios tešlos pado. Orkaitėje įjungiau grilio funkciją ir kepiau apie 15 min. Mano skonio receptoriai dainavo!!!!

2014-04-17 13.23.42

 

Kadangi pyragai gavosi du, tai antrą paįvairinau. Įkaišiojau kelias riekutes cambozolos pelėsinio sūrio ir pabarčiau viršų saulėgražomis. Jo degustacija bus vakare, bet tegu jos dalyviai susipažįsta su vaizdais 😛

2014-04-17 14.08.31

 

P.S. prie pyrago būtinas puodelis gaivios dilgynių arbatos!

Savanorio patirtis

Nors jau prie ragelio budžiu antrą mėnesį, vis dar kartas nuo karto turiu sau priminti ir pastebėti – kas tame svarbiausia. Et kokie rafinuoti būdai ir kokia jų gausybė egzistuoja – kaip pabėgti iš situacijos, kaip pabėgti nuo to, kas skambinančiajam (kasdienybėje – kalbančiajam) išties šiuo metu svarbiausia. Pajutęs, kad skambinančiajam sunku kokia nors tema kalbėti, vis dar jaučiu impulsyvų norą šį „diskomfortą“ sumažinti, atsitraukti ir pasukti pokalbį kur kitur. Skaitykite toliau

Kaip Nicoje pavasario ieškojom

Šiuo metu Lietuvoje kaip niekada visi laukia pagaliau pasirodančio pavasario. Žinių portalų antraštės „savaitgalį šals“, „savaitės pradžioje snigs“ ir pan. skelbia, kad pavasaris užbaliavojo kaip reikiant ir pamiršo kada ir kur turįs prisistatyt. Mudu su vyru šitą nedovanotiną vėlavimą stebime iš saugaus atstumo. Parncūzų Rivjeroje sniego yra. Jį galima užmatyti pasilypėjus ant aukštesnio kalno, kuomet horizonte atsiveria dar aukštesnių kalnų baltos viršūnės.

Skaitykite toliau

Baravykai žiemą!

Ne kartą akį traukė gražuoliai baravykai šaldiklyje. Bet taip ir nerasdavau jiems progos ar TO ypatingo patiekalo, kurio pagrindine dalim jie būtų. Bet štai žiemos gale užklydo į mūsų šaldytuvą porą gražių silkių iš pajūrio, tad pasidaviau pagundai pasimėgaut dzūkiška klasika – kepti baravykai su silkute ir karštom bulvėm.

Baravykus atšildžiau, nuploviau ir supjausčiau riekelėmis. Ant sviesto ir trupučio aliejaus su keletu rozmarino lapelių ( juos maišau, kad išvengt sviesto svylimo ) pakepinau grybus. Lengvai padruskinau, papipirinau ir pagardinau šviežiomis, tik ką iš balkono nuskintomis petražolėmis. Namus užliejo palaimingas aromatas!!!

Tuomet ėmiausi silkės pagardinimo- lengvai pamarinavau svogūnus. Vieną svogūną supjausčiau, pagardinau druska ir pipirais bei pora arbatinių šaukštelių ryžių acto ( tik tokį tuo metu turėjau po ranka). Palikau valandėlei marinuotis. Per tą laiką išviriau bulvių su lupenom ir pasiruošiau silkę.  Ir vakarienė gatava!

Kai norisi kažko paprasto bet labai neprasto! Skanaus!

 

Sluoksniuotas (trifle) desertas

Labai senai magėjo pasidaryti citrininį kremą (lemon Curd). Man, kaip kreminės konsistencijos desertų megėjai ir mylėtojai kremo nuotraukos sufleravo, kad man tikrai patiks. Atrodė, kad tai gali būt aukštesnioji plikyto kremo (creme patiserie), arba creme brulee pakopa. Ilgokai ruošiausi, bet galiausiai prisiruošiau. Kadangi mėgstu video receptus, tai daugiausia rėmiausi šiuo video, bet kaip visada vienintelio šaltinio gaminimui nenaudojau :).

Mano manymu kremas gavosi puikiai. Labai glotnus ir švelnus. Vis tik supratau, kad citrininis rugštumas man ne prie širdies. Butent dėl tos pačios priežasties vis dar ieškau tobulo maskarponės sūrio kremo varianto… Rezgu mintį kada nors tą patį išbandyti pvz. su apelsinais ( o gal žaliosiomis citrinomis), tik abejoju ar tikrai suveiks. Nesakau kad neskanu, tiesiog nesužavėjo.  Tačiau veltui kremas nenuėjo, o tiksliau nuėjo į  sluoksniuotus desertukus ( trifle).

Jiems panaudota:

200g. citrininio kremo

400g. keptos sluoksniuotos bemielės tešlos

200g. šaldytų mėlynių

200g. plaktos grietinėlės

Jam panaudojau keptos sluoksniuotos tešlos gabalėlių, šaldytų mėlynių, grietinėlę ir citrininį kremą. Nors šiam desertui tradiciškai naudojamas minkštas biskvitas, tačiau ir sluoksniuotis puikiai suderėjo. Ir nors patartina šį desertą palaikyti keletą valandų ar per naktį, kad skoniai susimaišytų, bet mūsų kantrybė tiek netempė :D.  Tarybos sprendimu desertas buvo įvertintas 9 ( mano skalėj 8 ). Mane tokie desertai žavi tuo, kad kaskart gali bandyt vis kitokią kombinaciją.  Tad pakeitus citrininį kremą pvz. plikytu – jis dar ne kartą apsilankys ant mūsų stalo!!!