Baravykai žiemą!

Ne kartą akį traukė gražuoliai baravykai šaldiklyje. Bet taip ir nerasdavau jiems progos ar TO ypatingo patiekalo, kurio pagrindine dalim jie būtų. Bet štai žiemos gale užklydo į mūsų šaldytuvą porą gražių silkių iš pajūrio, tad pasidaviau pagundai pasimėgaut dzūkiška klasika – kepti baravykai su silkute ir karštom bulvėm.

Baravykus atšildžiau, nuploviau ir supjausčiau riekelėmis. Ant sviesto ir trupučio aliejaus su keletu rozmarino lapelių ( juos maišau, kad išvengt sviesto svylimo ) pakepinau grybus. Lengvai padruskinau, papipirinau ir pagardinau šviežiomis, tik ką iš balkono nuskintomis petražolėmis. Namus užliejo palaimingas aromatas!!!

Tuomet ėmiausi silkės pagardinimo- lengvai pamarinavau svogūnus. Vieną svogūną supjausčiau, pagardinau druska ir pipirais bei pora arbatinių šaukštelių ryžių acto ( tik tokį tuo metu turėjau po ranka). Palikau valandėlei marinuotis. Per tą laiką išviriau bulvių su lupenom ir pasiruošiau silkę.  Ir vakarienė gatava!

Kai norisi kažko paprasto bet labai neprasto! Skanaus!

 

Sluoksniuotas (trifle) desertas

Labai senai magėjo pasidaryti citrininį kremą (lemon Curd). Man, kaip kreminės konsistencijos desertų megėjai ir mylėtojai kremo nuotraukos sufleravo, kad man tikrai patiks. Atrodė, kad tai gali būt aukštesnioji plikyto kremo (creme patiserie), arba creme brulee pakopa. Ilgokai ruošiausi, bet galiausiai prisiruošiau. Kadangi mėgstu video receptus, tai daugiausia rėmiausi šiuo video, bet kaip visada vienintelio šaltinio gaminimui nenaudojau :).

Mano manymu kremas gavosi puikiai. Labai glotnus ir švelnus. Vis tik supratau, kad citrininis rugštumas man ne prie širdies. Butent dėl tos pačios priežasties vis dar ieškau tobulo maskarponės sūrio kremo varianto… Rezgu mintį kada nors tą patį išbandyti pvz. su apelsinais ( o gal žaliosiomis citrinomis), tik abejoju ar tikrai suveiks. Nesakau kad neskanu, tiesiog nesužavėjo.  Tačiau veltui kremas nenuėjo, o tiksliau nuėjo į  sluoksniuotus desertukus ( trifle).

Jiems panaudota:

200g. citrininio kremo

400g. keptos sluoksniuotos bemielės tešlos

200g. šaldytų mėlynių

200g. plaktos grietinėlės

Jam panaudojau keptos sluoksniuotos tešlos gabalėlių, šaldytų mėlynių, grietinėlę ir citrininį kremą. Nors šiam desertui tradiciškai naudojamas minkštas biskvitas, tačiau ir sluoksniuotis puikiai suderėjo. Ir nors patartina šį desertą palaikyti keletą valandų ar per naktį, kad skoniai susimaišytų, bet mūsų kantrybė tiek netempė :D.  Tarybos sprendimu desertas buvo įvertintas 9 ( mano skalėj 8 ). Mane tokie desertai žavi tuo, kad kaskart gali bandyt vis kitokią kombinaciją.  Tad pakeitus citrininį kremą pvz. plikytu – jis dar ne kartą apsilankys ant mūsų stalo!!!

Kalėdų senelis slapukas 2012

Netyčia aptikau smagų projektą – Kalėdų senelį slapuką. Labai smagi idėja, tad užsimaniau ir pati sudalyvaut. Kadangi ateities planuose yra Ližėje apgyventi ir temas apie maistą, o ir apskritai kulinarija yra viena iš mano didžiųjų meilių, tai toks padalyvavimas manau bus į temą. Ačiū idėjos autorei!

Dabar belieka išrinkti dovanėlę žmogui, kurio nematei, nežinai ir net neįsivaizduoji kas jį nudžiugintų. Kalėdinis spirgėjimas!!!

 Papildymas 2012 12 22

Štai ir aš! Visų pirma atsiprašau Kalėdų Seneliukų Slapukiukų! Apsilankė netikėtai namuose aukšta temperatūra, tai visi kiti reikaliukai nuėjo į kaži kelintą eilę…

Visų pirma pora strėlių Lietuvos paštui ( kaip lietuviškai kalėdiška ;P ). Takelį jau numyniau su 13 kg nešuliu ant rankų ( ir dar spurdančiu, visus pašto papuošimus nuplėšt bandančiu 🙂 ). Pirma smagi žinia buvo, kad Lietuvos Paštas nepriima atsiskaitymų banko kortelėmis! Aš kaip kovojanti su Šešėliu, tai tik taip ir atsiskaitinėju :). Tą pačią dieną grįžus gavau žinią, kad tame pačiame pašte manęs laukia ne tik siuntinio išsiuntimas, bet ir asmeninis siuntinys man. Tad prisigryninus grynųjų vėl pėdinom, šį kart ne tik duoti, bet ir imti. Atiduot atidaviau, bet nieko negavau. Šitoj vietoj strėlės man, nes pastovusis mano kišenės dokumentas neatspindi mano pasikeitusios šeimyninės padėties, tad išeidama žinojau kad teks grįžt. Trečias ėjimas buvo jau su pilnu pasiruošimu, tačiau….siuntos nerado, o paaiškino, kad ją pasiėmė paštininkė….Nutariau, kad ji irgi dalyvauja Kalėdų Senelio Slapuko akcijoj, bet darbuotoja vis dėl to patarė grįžt kitą dieną. Tad kaip ir patvirtina patarlė- trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas garantuoja – gavau siuntinuką (beje dokumento net nereiko, matyt mano atkaklumas įrodė viską 😛 )!

 

Labai smagi dovanėlė! 2/3 skanumėlio, 1/3 idomėlio! Pakuotėje radau: skanučiukus cantucci, traškius karamelizuotus riešutukus ir tikrą pipirą, tiksliau jo sėklas dirvožemyje, su visa instrukcija, kaip turės vykti veiksmas. Džiaugsmas man! Ačiū Marijai 🙂

Visiem projekto dalyviam ir ne tik – nemaratoniško švenčių maratono! Nepavarkit, o pasidžiaukit artimųjų kompanija ir tom tikrom tikrom akimirkom!!!

Mėnulio šviesa mūsų namuose. I dalis

Jau virš pusės metų mūsų namuose buities organizavimo ir valdymo asistentu įsidarbino Microsoft Office programa OneNote. Gaila, kad jos nežinojau ir neaptikau anksčiau ( Microsoft Office pakete ji nuo 2007 ).  Dabar jau sunku būtų įsivaizduoti kasdienių ir nekasdienių reikalų tvarkymą ir planavimą be šio pagalbininko.  Neveltui sakoma, kad prie gero greit  priprantama. Ir nors matau porą erzinančių trūkumų, bet kol kas nieko geresnio ( arba nemokamo )nesu aptikusi.

Skaitykite toliau

Jis turi veikti nuolat!

Prieš gimstant šio puslapio įdėjai ir pačiam puslapiui, egzistavo norai tingiai leisti žiemos savaitgalius stebint video filmus neišlipant iš lovos. Tam reikėjo naujo TV su tinklo prieiga, nepaliaujamai veikiančio serverio ir nešiojamo kompiuterio, galinčio per nuotolį prisijungti prie serverio.

Įsigyti televizorių buvo lengviausias darbas, tiesa iš lovos teko išlipti, stacionarus kompiuteris virto serveriu, o nešiojamas kompiuteris serverio valdytoju. Visa tai atrodė taip naujoviška ir modernu. Tik sąskaitos už suvartotą elektros energiją padidėjo 30 litų.

Buvau vėl priverstas ristis iš lovos ir kažką daryti su nuolat garsiai burzgiančiu serveriu bei padidėjusiomis sąskaitomis už elektros energiją. Sprendimą pasiūlė pažįstamas…
Skaitykite toliau

Kviečiu virtualios kavos!

Ližė startavo! Pirmieji mano virtualios duonos kepaliukai jau garuoja. Tad kol viskas šviežia- kviečiu visus draugus, bendraminčius ir artimuosius prie virtualios kavos puodelio! Jei tradiciškai prie kavos plepėtumėm, tai čia kviečiu rašyt. Rašyt apie bet ką, kas jums yra aktualu. Galit pasirašyt, galit likt anonimais. Galit pristatyt savo tinklaraštį, galit pristatyt save, o gal tiesiog pristatyt savo gyvenimą.

Kavos yra, duonos yra – tad prigriebkit sviesto!!!

Buities valdymas

Esu šventai įsitikinusi, kad buities valdymas yra strategiškai svarbiausia kiekvienos šeimos     veikla. Darbinėje srityje kiekvienas susiduriam su daugybe įvairių įrankių, kurie palengvina užduočių organizavimą, vykdymą bei apibendrinimą. Tačiau dažnai namai tampa riedančia nuo kalno sniego gniužte, kurios krypties, sudėties ir tikslo nebekontroliuojame. Man idėja apie kažkurios gyvenimo srities savieigą ir nekontroliavimą tiesiog kelia baimę ir nesaugumą. Gal klaidingai pasirodys, jog bandau viską griežtai sukontroliuot, bet iš tiesų tiesiog nenoriu kažko praleisti pro akis, ar primiršti dėl nesibaigiančių rūpesčių. Mano tikslas yra žinoti kas svarbu mūsų šeimai, sekti buities procesus ir skirti tinkamą dėmesį tam, kas dar neatėjo, bet neabejotinai bus svarbu ateityje. Juk laiko resursai yra labai riboti ir tik tada, kai pradedi dėlioti konkrečius darbus, planuojamus įvykius ir padebesiuose sklandančias svajones į ateinančios paros 24 valandas, suvoki, kad viskam prireiktų bent jau 48. Dar „smagiau“, kai atidžiai pasinagrinėji vakarykštes 24 valandas bei visas iššvaistytas minutes. Tada ir pajunti, kad visas laikas tavo, bet su juo elgiesi tarsi turėtum neišsemiamą laiko šulinį.

Skaitykite toliau

Sveikas pasauli!

Jau ne vienerius metus brandinta mintis startuoti su tinklaraščiu pagaliau pradėjo lukštentis. Galvoje daug minčių ir idėjų! Kartu ir atsakomybės prieš save baimė. Nesinori imtis kažko, kam pritrūks energijos ir ūpo. Kita vertus, būtent noras dar vienoje srityje įstumti save į savotišką diskomforto zoną ir buvo didžiausias akstinas. Juk turbūt kiekvienas turim begalę „oi kaip norėčiau kada nors“ arba „idomu būtų pabandyt“…Bet visada galim priskaičiuot dar daugiau „bet“…Taigi bandau atsikratyt tų „bet’ukų“. Nematau kitų būdų užsiauginti disciplinos raumens (apie tai dar tikrai bus tema ), kaip tik imtis to, kas reikalauja pastovaus dėmesio ir aktyvaus budrumo. Tad sveikas, virtualusis pasauli! Mes startuojam!!!